Iš ryto debesuota ir šalta. Debesys aptraukė ir kalnus, ir okeaną. Pliažintis diena netinka, greit susirandu maršrutą ėjimui ir išvažiuojam.
Automobilio termometras rodo +24. Mūsų tikslas už Santjago del Teide vietovė Puerto del Erjos. Čia žemėlapyje nupaišytos kažkokios balos, pavadintos Charcas de Erjos, įdomu kas tai. Čia 1,1 km ASL aukštis, termometras rodo +20, žemi debesys, gan stiprus drėgnas vėjas – šalta. Apsiauname batus ir pirmyn.
Mano numatyto tako link balų nerandu. Paieškos užima kokia 20 min, jo nėra. Keista. Na nieko, kiek pakoreguoju maršrutą, einam asfaltuotu keliuku. Šalta, apsivelku antrus be rankovių marškinėlius, tai nelabai padeda. Daugiau nieko neturime pasiėmę, reikės automobilyje tokiems atvejams vežiotis striukę. Visai šalia debesys.
Po kiek laiko prieiname keliuką, einantį dešiniau, jis mums tinka, bet nusprendžiam užlipti į kalną Cruz de Gala (1354 m ASL). Asfaltuotas keliukas veda į patį kalno viršų. Debesys čia pat, jie glosto mus, šalta ir drėgna. Nuo medžių krenta vandens lašai. Kalno viršūnėje stovi keli techninės paskirties nameliai, keli metaliniai stiebai su antenomis, jų viršūnių nematyti. Aplink vaizdai turėtų būti gražūs, bet per debesį nieko nematyti.
Kiek pažioplinėję leidžiamės žemyn iki anksčiau rasto keliuko. Greitai nuskuodėme, žvarba daro savo... Lenta su užrašu, kad čia yra medžioklinų šunų treniravimo vieta. Gal mes netapsime jų laimikiu... Abipus keliuko gan tankus miškas. Jis užstoja vėją, daug šilčiau. Čia auga lapuočiai ir kažkokie medžiai panašūs į mūsų kadagius. Ko gero sezono metu čia auga grybai.
Apeiname kalną, išeiname į žymėtą turistinį taką PR-TF-51. Čia miško nebėra, tik krūmai. Einam kitu kalno šlaitu, kalnas užstoja vėją, debesys liko aukščiau, kiek šilčiau.
Iš čia jau matyti apylinkės, kelias į Masca. Sutinkame jaunuolių porą, jie su striukėmis ir sustirę.
Po kiek laiko prieiname pušų mišką. Čia ir takelis virsta tikru keliuku. Eidamas jaučiu labai malonų kvapą, tokio nesu jautęs. Tik neaišku iš kur jis. Prieiname didelį eukaliptą, bet tai ne eukalipto kvapas. Tas kvapas mus lydi gan ilgai, juo malonu kvėpuoti.
Apsukę ratą aplink Cruz de Gala kalną mes vėl prie mūsų jau eito asfaltuoto kelio. Iš čia žymėtas turistinis takas PR-TF-51 leidžiasi link tų balų, pagal mano pradinį planą mes juo turėjome pakilti. Dabar leidžiamės, paskui žiūrėsime kaip pakilti. Jis eina pro laukinių gervuogių bruzgynus, prisirpusių uogų daug, bet pačios didžiausios ir gražiausios, žinoma, neprieinamose vietose. Ir tai prisivalgėme iki soties. Šiaip vieta, matyt, drėgna, nes čia daug įvairios augalijos. Vida svajoja apie figas, priėjom ir figos medį, bet vaisiai dar neprinokę. Nusileidžiame žemyn, čia iš tikro keletas buvusių didelių balų, o gal ir pelkučių, bet jos sausos.
Viena su vandeniu, prie jos daržas, bet prie jos nebuvome priėję, ją pamatėme vėliau, kai buvome kiek pakilę.
Pradedu galvoti kaip iš čia nusigauti prie automobilio. Žymėtas takas veda į miestelį Erjos, iš jo reiktų apie 3 km eiti pėsčiomis gan siauru judriu keliu, kas mane visai nežavi. Išsitraukiu telefoną ir bandau programėlės maps.me pagalba iš čia rasti tą taką, kurio neradau nuo automobilio. Žemėlapyje čia keletas takų, vienas neveda niekur, kitas prie automobilio. Pavaikščiojęs randu reikalingą taką, bet jis užaugęs aukšta aštria žole, nepraeinamas. Randu kitą žemėlapyje pažymėtą takelį, jis mums mažiau tinkamas, bet ką darysi. Pirmą kartą naudojau maps.me su GPS pėsčiomis realioje sudėtingoje situacijoje ir rezultatu likau patenkintas.
Išeiname į judrų kelią, jis vingiuotas ir siauras. Vienoje kelio pusėje vandeniui nutekėti padarytas negilus griovys, juo ir einame. Gerai, kad netoli, ėjimas tikrai ne iš maloniųjų.
Važiuojam namo. Čia +20. Pirmą kartą automobilyje įjungiu ne kondicionierių, o šildymą. Kiek pavažiavus truputį palynoja. Privažiavus prie kurortinės zonos aiškiai smirda kanalizacija – ko gero tai tų nuodingų dumblių kvapas. Mes prie jo pripratome, o praleidus visą dieną kalnuose jis aiškiai jaučiamas. Kol atvažiavom namo, kvapas išnyko (greičiau mes prie jo pripratom)... Termometras rodo +28.
Negaliu atsistebėti – per 3 metus, kol aš čia nebuvau, paklotas puikus apie 25 km kelias nuo Adeje iki Santjago del Teide su 1,1 km ilgio tuneliu. Vietovė labai raižyta, nepalyginama Lietuvos landšaftu. Bet jie sugebėjo. O pas mus „Via Baltica“ („mirties kelio“) niekaip negali sutvarkyti...