Atsikėlėm septintą, danguje nei debesiuko. Pavalgėm ir vienuoliktą jau keliamės keltuvu į Teidę (3718 m), aukščiausią užgesusį ugnikalnį Tenerifėje. Pernai mes nuo jo nusileidome vienu šlaitu, vėliau sugalvojau nusileisti ir kitu, aplankant kelis ugnikalnių kraterius. Ruošiantis kilti keltuvu į Teidę, štai ką verta žinoti apie bilietų pirkimą: kasoje yra du langeliai, viename perkami bilietai, kitame bilietai išduodami iš anksto juos nupirkus internetu. Prie abiejų langelių dirbo vienas žmogus, pirmenybė yra pirkusiems internetu. Ten eilės kaip ir nėra, o prie to langelio, kur perkama paprastu būdu, eilė didžiulė, praeitais metais joje prastovėjome virš valandos. Atvažiuoja organizuota ekskursija ar ateina kas nors internete nusipirkęs bilietą, kasininkas pereina prie kito langelio, išduoda bilietus, o kiti, kur eilė didelė, laukia. Taigi, geriau bilietus nusipirkti iš anksto internetu, tada nereikės stovėti didžiulėje eilėje. Keltuvas iki pat viršūnės neužveža, jo viršutinė stotis 3555 m aukštyje (apatinė 2356 m), dar galima pėsčiomis pakilti beveik porą šimtų metrų, bet kylančių skaičius ribojamas.
Norint dieną užlipti tuos nepilnus du šimtus metrų, reikia iš anksto nusipirkti leidimą. Kaip tai padaryti nežinau.
Tačiau galimas kitas būdas - pernakvoti Altavista del Teide Refuge namelyje, esančiame 3260 m aukštyje, ir iki 9 val. ryto pakilti 300 m iki viršutinės stoties. Iki to laiko įėjimo į taką, vedantį į Teidės viršūnę, niekas nesaugo. Nakvynę reikia užsakyti iš anksto (Refuge). Nuo namelio iki višutinės stoties pakilimas nėra patogus, gan statu, dirvožemis smėlingas ir minkštas. Lapkričio antroje pusėje, rašydamas šį tekstą, pabandžiau rezervuoti nakvynę – artimiausia diena, kada dar buvo vietų, už 10 dienų, nors viršutinėje stotyje +2C, šalta. Jei pučia stipresnis vėjas, kuris čia neretas, iš vis ne kas. Kokia situacija su vietos namelyje rezervacija (pirkimu) vasarą, kai oras būna šiltesnis, nežinau. Nakvynės kaina priklauso nuo savaitės dienos, 21€ arba 25€.
Taigi, mes į patį viršų nekylam. Prie kasų švieslentė rodo, kad temperatūra viršuje +8C, ne šilta, bet mes tam pasiruošę. Skaičiau, kad pakilus nuo aukščio daug kam pradeda skaudėti galvą. Nei Vida, nei aš jokio fizinio diskomforto nejaučiame. Pakilę iš kart nueiname prie 9 nusileidimo tako. O čia pastatytas ženklas, kad takas uždarytas. Vaikščiojom ir anksčiau pro panašius ženklus, jie matyt apsidraust nori, kad jei kas atsitiktų, pats kaltas. Maršrutas suplanuotas seniai ir ne tam mes po 13€ už pakilimą keltuvu mokėjom, kad dar tiek už nusileidimą sumokėtume ir grįžtume. Vėjas nestiprus, šildo saulė, šiltų drabužių nelabai reikia. Nusileidimas iš pradžių dideliais akmenimis, takas tarp jų tai dingsta, tai vėl atsiranda, paskui žvyru, smėliu.
Matome tris kitas gyvenamas salas – La Gomera, La Palma ir Frontera. Iš aukštai žiūrint atrodo lyg jos būtų pakilusios nuo žemės. Pakeliui apžiūrime dviejų nedidelių ugnikalnių įdubas.
Prie pirmos sutinkame austrą, pensininką, jis jau du mėnesius gyvena Tenerifėje ir vaikšto po kalnus. Sako mėgstąs vaikščioti kalnais, prieš kelias dienas užlipo į Teidę 7 taku per penkias valandas. Pernai mes juo leidomės, tikrai nelengvas kopimui takas. Iš kur dabar jis atėjo ir kur eina gerai nesupratome. Netoli kito kraterio primėtyta žmogaus dydžio keistų juodų akmenų, kurie lupasi kaip kiaušinis.
Sustingusia lava nusileidžiame žemyn ir 1,5 val einame keliuku, retkarčiais važiuojamu automobiliu.
Išeiname į TF38 kelią ir čia mūsų laukia staigmena – mūsų laukia gal 4 automobiliai, kai kurie vyrai ginkluoti medžiotojų šautuvais. Matyt vyresnysis paprašo mūsų dokumentų ir šnekėdamas tik ispaniškai aiškina, kad takas uždarytas ir juo vaikščioti negalima. Rodo, kad su žiūronais jau seniai mus stebėjo. Nusirašė mano vairuotojo pažymėjimo duomenis, Vida dokumentų neturėjo, pati parašė vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą. Ir paleido. Bandymai ką nors aiškintis čia dažniausia beprasmiški be ispanų kalbos žinojimo. Pažiūrėsim kas iš to išeis, bet nuotaiką sugadino.
Einame keliu link keltuvo į Teidę, ten paliktas automobilis, iki jo apie 12 km. Jau vakaras, ilgai nėra jokių automobilių, važiuojančių ta kryptimi. Pirmas atvažiavęs sustoja ir mus paima. Pradėjus šnekėti paaiškėja, kad tai lietuvių pora. Nuveža iki pat mūsų automobilio, sako vakar jie nusileido 7 taku ir lyg kažkur matė parašyta, kad takai trečiadieniais ir penktadieniais uždaryti. Vėliau paaiškėjo, kad šiose vietose takai tikrai uždaryti kiekvieną trečiadienį ir penktadienį dėl to, kad tomis dienomis čia skaičiuojami muflonai... Du kartus į savaitę, ir taip kas savaitę... Nenusibosta?